Kultūrinės realijos ir jų vertimo strategijos Martino Lindstromo knygoje "Prekės ženklo jausmas"

Kultūros raiška verčiamuose tekstuose kelia ne tik leksinio atitikmens parinkimo problemą. Daug tyrėjų nagrinėja kultūrinių realijų atpažinimo, klasifikavimo, vertimo klausimus, tačiau bendro sutarimo nerandama net dėl paties reiškinio pavadinimo. Siūlomi skirtingi apibrėžimai remiasi panašiomis prielaidomis, o kai kurie autoriai iš viso vengia kultūrinę realiją apibrėžti. Kultūrinių vienetų klasifikacijos, nors ir grindžiamos tais pačiais kriterijais, skiriasi. Verta paminėti, kad dauguma tyrimų, susijusių su kultūrinių realijų vertimu, atliekami meninių arba turistinių-informacinių leidinių pagrindu, atsiribojant nuo kitų stilių ir žanrų. Dėl šios priežasties kultūrinių realijų vertimo tyrimas mokslo populiarinamajame stiliuje yra tikslinga ir reikalinga priemonė vertinant bendrąsias realijų vertimo tendencijas. Tyrimo tikslas buvo ištirti kultūrines realijas ir jų vertimo strategijas Martino Lindstromo knygoje „Prekės ženklo jausmas“ (2005), (vertė Lina Krutulytė, 2008). Šiame straipsnyje apsiribojama tik viena kultūrinių realijų grupe – reiškiama bendriniais posakiais, nes tikrinių vardų vertimo strategijas ir praktikas reglamentuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir jų vertimas nėra toks problemiškas. Tyrimo metu taikyta Davies (2003) vertimo strategijų klasifikacija. Aprašomasis ir lyginamasis tyrimo metodas kartu su kiekybinė analizė leido apibendrinti gautus empirinius duomenis. Tyrimas atskleidė, kad verčiant bendrinius posakius vyrauja pažodinis vertimas, kultūrinių realijų lokalizacija, išsaugojimas ir pridėjimas. Pridėjimo strategija buvo plačiai vartojama verčiant įvairių tipų kultūrines realijas – svetimi, nepažįstami ir lietuviškai kultūrai neįprasti kultūros objektai ir reiškiniai dažniausiai būdavo paaiškinami pridedant bendresnės reikšmės žodį prie išsaugoto leksinio vieneto. Tyrimo metu pastebėta, kad vertimo strategijų naudojimas yra nenuoseklus – semantiškai identiškos realijos išverstos skirtingai, t. y. taikant skirtingus vertimo metodus, todėl tekstui trūksta vientisumo ir logiškumo.[...] Aiming to research translation strategies of CSI in the genre of popular science, Martin Lindstrom’s book Brand Sense: build powerful brands through touch, taste, smell, sight, and sound” (2005) and its Lithuanian translation Prekės ženklo jausmas, accomplished by Lina Krutulytė, was chosen. The analysis presented in this article is restricted to the group of common expressions denoting CSI, as translation of proper nouns follow the recommendations provided by the Lithuanian Language State Commission and were found to be less problematic as compared to the group of common expressions. For the analysis of translation strategies used to render culture-specific items, categorization of Davies (2003) was followed. To accomplish the research goals, descriptive, comparative and quantitative analysis was employed. The obtained results indicate that prevailing translation strategies used to render common expressions in the popular science book by Martin Lindstrom Brand Sense were literal translation, localization, preservation, and addition. No examples of omission or creation were observed. The analysis has revealed that the usage of translation strategies was inconsistent – homogenous and semantically similar CSI were rendered differently, using different translation strategies, thus the target text lacks cohesion and logical approach